Kategorija: Kredito unijos naujienos

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), ir toliau nuosekliai augina tvarią veiklą pagrindžiančius rodiklius. Per 2021 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduota grupė uždirbo 917 tūkst. Eur neaudituoto grynojo pelno – 17,4 % daugiau negu prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, kai pelnas siekė 781 tūkst. Eur.

„Šių metų pirmąjį ketvirtį užtikrintai tęsėme pradėtus darbus, išlaikydami artimus ryšius su vietinėmis bendruomenėmis, verslininkais ir ūkininkais šalies miestuose bei regionuose. Po kredito unijų reformos LKU grupės unijos kasmet stiprėja, augina pelningumo rodiklius ir tokiu būdu tampa vis konkurencingesne finansinių paslaugų alternatyva Lietuvos gyventojams“, – teigia LCKU administracijos vadovas, valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Skaičiuojama, kad pagrindinės veiklos pajamų struktūra pastarąjį ketvirtį kito. Grynosios palūkanų pajamos, palyginus su 2020 m. kovo mėnesiu, buvo 18,8 % didesnės ir siekė daugiau nei 4,976 mln. Eur (2020 m. – 4,187 mln. Eur). Grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų gauta 70 tūkst. Eur – 23,9 % mažiau negu pernai (2020 m. – 92 tūkst. Eur).

LKU kredito unijų grupės bendras konsoliduotas turtas kovo 31 d. pasiekė 578,3 mln. Eur sumą. Šis rodiklis nuo metų pradžios paaugo 2,2 %. Tuo tarpu visą grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per tris šių metų mėnesius susitraukė 1,9 % iki 199,4 mln. Eur.

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę vykdanti LCKU per pirmus tris šių metų mėnesius uždirbo 136 tūkst. Eur grynojo pelno – 52,8 % daugiau negu per 2020 m. pirmąjį ketvirtį, kai suma siekė 89 tūkst. Eur. Taip pat augo ir grynosios palūkanos, kurių LCKU uždirbo 702 tūkst. Eur arba 21,6 % daugiau negu pernai (2020 m. – 577 tūkst. Eur).

Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 25,98 % (normatyvas – 13,2 %), o LKU konsoliduotos grupės – 15,74 % (normatyvas – 11,8 %).

Gyventojų ir verslo finansavimas

Gyvenimui ir verslo veiklai pamažu grįžtant į įprastas vėžes, stebėtas konsoliduotos LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio augimas. Paskolų portfelis per tris mėnesius ūgtelėjo 5,3 % iki 437,58 mln. Eur. Per metus nuo 2020 m. kovo mėnesio portfelis augo daugiau nei penktadaliu – 21,37 %.

Žvelgiant atidžiau į paskolų portfelio struktūrą, per metus ketvirtadaliu – 25,7 % – išaugo kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu dalis, kurių bendra vertė praėjus pirmam ketvirčiui siekė 222,18 mln. Eur (2020 m. – 176,6 mln. Eur). Tuo tarpu vartojimo kreditų portfelis, palyginus su praėjusiais metais, augo neženkliai – 1,18 % iki 21,59 mln. Eur (2020 m. – 21,34 mln. Eur). Viena to priežasčių – dėl koronaviruso pandemijos ir šalyje įvesto karantino akivaizdoje sumažėję gyventojų vartojimo poreikiai.

Net ir pandemijos metu verslo kreditavimo nestabdžiusios kredito unijos pirmuosius tris metų mėnesius ir toliau aktyviai veikė šioje srityje. Kreditų verslui LKU kredito unijų grupėje suteikta 33,6 % daugiau negu prieš metus už 102,8 mln. Eur (2020 m. – 76,9 mln. Eur).

Praėjusiais metais LKU grupei priklausančios kredito unijos solidarizavosi su kitomis Lietuvos bankų asociacijai priklausančiomis finansų įstaigomis ir pasirašė paskolų moratoriumą, galiojusį iki šių metų kovo 31 d. Pagal jį gyventojams ir verslui, susidūrusiems su COVID-19 pandemijos pasekmėmis, suteikta galimybė atidėti turimų paskolų grąžinimą.

Iš viso kredito unijų grupėje dėl koronaviruso pandemijos atidėtos paskolos sudarė 26,4 mln. Eur, iš kurių 16,4 mln. Eur buvo pritaikytos moratoriumo sąlygos. Pirmojo ketvirčio pabaigoje aktyvių atidėjimų paskoloms sudarė 0,3 mln. Eur.

Žemės ūkio kreditavimas ir lengvatiniai kreditai

Per pirmąjį ketvirtį LKU grupės kredito unijų suteiktų kreditų žemės ūkiui pokytis kilo neženkliai, palyginus su praėjusiais metais, ir aktyvių sutarčių vertė laikotarpio pabaigoje siekė 93,06 mln. Eur (2020 m. – 92,17 mln. Eur). Naujai sudarytų sutarčių per metus vertė – 8 mln. Eur. Didžioji dalis visų žemės ūkiui suteiktų kreditų buvo skirti investicijoms – patalpų, žemės, žemės ūkio technikos pirkimui.

Nuo 2020 m. LKU grupės kredito unijos aktyviai dalyvauja UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) skatinamosiose finansinėse priemonėse kaip finansų tarpininkės. Lengvatiniai kreditai teikiami pagal tris priemones: pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams, taip pat ūkio subjektams, nukentėjusiems COVID-19 ligos protrūkio metu, ir ūkininkams, per pastaruosius trejus metus nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių.

Pagal šias priemones, kovo 31 d. duomenimis, su esamais ir naujais kredito unijų nariais pasirašyta 313 kredito sutarčių, kurių bendra vertė – 33 mln. Eur.

Sulėtėjo gyventojų taupymas

Praėjusiais metais vyravęs ekonominis neapibrėžtumas išryškino taupymo svarbą, tačiau pastaroji tendencija prasidėjus 2021-iesiems kiek atslūgo. Neaudituotais duomenimis, kovo 31 d. kredito unijų grupės indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, siekė 498,63 mln. Eur ir per ketvirtį augo vos 0,6 % arba 3 mln. Eur. Viena to priežasčių – padidėjusios gyventojų išlaidos nekilnojamam turtui įsigyti.

Vis dėlto pastarąjį ketvirtį LKU grupės kredito unijose kito indėlių portfelio struktūra: indėlių iki pareikalavimo mažėjo 8,9 mln. Eur, tačiau terminuotųjų indėlių dalis augo 12,1 mln. Eur. Didžiausią indėlių portfelio dalį – 63,56 % arba 316,9 mln. Eur – kovo mėnesio pabaigoje sudarė terminuotieji indėliai.

Taip pat dar kovo mėnesį buvo sudaryta galimybė fiziniams asmenims tapti kredito unijų nariais nuotoliniu būdu per narystės savitarnos sistemą.

„Prie sistemos jau prisijungė daugiau nei 20 kredito unijų ir vis ženklesnis procentas gyventojų tampa kredito unijų nariais nuotoliniu būdu. Vis dėlto stabilus klientų aptarnavimo vietų skaičius regionuose patvirtina, jog vienas iš mūsų prioritetų – išlikti artimomis finansų įstaigomis tiek fiziškai, tiek elektroniniais kanalais“, – teigia LCKU Informacinių technologijų ir vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.

Finansinių sukčiavimų virtualioje erdvėje daroma žala per metus padidėjo kartais: Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu ir noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus.

Pirmąjį 2021 m. ketvirtį LBA priklausantys finansų rinkos dalyviai, tarp kurių ir Lietuvos centrinė kredito unija, fiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai: užfiksuoti 122 atvejai, sukčiai iš gyventojų išviliojo 1,2 mln. eurų.

Šiemet dar nepasitaikė atvejų, kai nusikaltėliams būtų pavykę išvilioti lėšas iš darbuotojų, apsimetus įmonės ar įstaigos vadovu, kur kas retesnis ir prieš porą metų paplitęs scenarijus, kai paskambinus buvo apsimetama finansinius nusikaltimus tiriančiais pareigūnais. Deja, perimant susirašinėjimą ir klastojant sąskaitų faktūrų duomenis per tris 2021 m. mėnesius padaryta 1 mln. eurų žalos – tiek pat, kiek analogišku būdu per visus praėjusius metus.

Anot LBA finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininko Audriaus Šapolos, šias tendencijas galima susisieti su pandemijos situacija ir visuomenės nuotaikomis.

„Gyvo bendravimo galimybės pirmąjį metų ketvirtį buvo apribotos, nemaža dalis žmonių šiemet ir toliau dirba bei mokosi nuotoliniu būdu. Taigi daugiausia bendraujame, apsiperkame ir kitus reikalus tvarkome telefonu bei internetu. Sukčiai aktyviai stebi situaciją ir naudojasi aktualijomis – tiek siūlydami neva pelningas investavimo galimybes, tiek apgaule pakeisdami sąskaitos numerį dokumentuose. Todėl pagrindinis patarimas gyventojams šiuo metu – kiekvieną gautą pasiūlymą tikrinti dvigubai, būti ypač apdairiems ir nepasikliauti pasakomis apie greitą praturtėjimą“, –  akcentavo prevencijos ekspertas.

Grįžo netikri laiškai

Nemažėja žala, gyventojų patiriama dėl vadinamojo romantinio sukčiavimo, vykstančio nusikaltėliams užmezgus emocinį ryšį su aukomis: šiemet jau nustatyti 36 tokie epizodai, kurių bendras nuostolis – apie 200 tūkst. eurų. Lėšos dažniausiai pervedamos į užsienyje esančias bankų sąskaitas.

Šiek tiek išaugo vadinamųjų „phishing“ vagysčių, vykdomų suklastojus SMS ir elektroninius laiškus, daromi nuostoliai – pranešta apie 11-a tokių atvejų, kurių metu netekta 66 tūkst. eurų. Su pastaruoju reiškiniu šiemet jau susidūrė ne vienas finansų rinkos dalyvis, kurio vardu buvo manipuliuojama suklastotuose elektroniniuose pranešimuose. LBA primena, kad bankai ir kitos žinomos organizacijos bei įstaigos niekada nesiunčia gyventojams laiškų su aktyviomis nuorodomis, prašymais nurodyti savo asmeninius duomenis ir pan. jautrią informaciją.

LBA duomenimis, praėjusiais metais elektroninių sukčių šalies gyventojams padaryta žala viršijo 4,5 mln. Eur, užfiksuoti iš viso 1336 elektroninių sukčiavimų atvejai.

Vykdydama nuoseklią virtualių sukčiavimų situacijos stebėseną sektoriaus mastu, LBA finansinių nusikaltimų elektroninėje erdvėje statistiką fiksuoja nuo 2020 metų pradžios.

Primename labiausiai paplitusius sukčių naudojamus scenarijus:

1. Investicinis sukčiavimas.

Kalbūs pašnekovai, prisistatantys „investavimo ekspertais“, telefonu siūlo pelningai įsigyti aukso, naftos ar investuoti į fondus. Dažnai skambinama iš užsienietiškų numerių, per pokalbių programėles „Viber“ ar „WhatsApp“, bendraujama rusų kalba.

Patarimas: geros reputacijos investavimo ekspertai nesiūlo savo paslaugų skambinėdami nepažįstamiems asmenims. Tokius skambučius geriausia iškart atmesti. Nepaisykite pašnekovo spaudimo, kurį tikrai pajusite, nebijokite pasirodyti nemandagūs, nesileiskite įkalbinėjami parsisiųsti kompiuterines programas.

2. Verslo sukčiavimai: suklastotos sąskaitos faktūros, netikras įmonės vadovas.

Norėdami apsimesti įmonės vadovu arba klastodami duomenis sąskaitoje faktūroje, sukčiai pasirūpina, kad laiškai ir bendravimas būtų kuo labiau įtikinami. Taip pat paskatina auką pervesti įmonės lėšas į neva patikimo partnerio, o iš tiesų – nusikaltėlių sąskaitą.

Patarimas: šiose situacijose gali padėti nuoseklūs vidiniai organizacijos procesai. Tai gali būti keturių akių principas, būtinas kontrolinis skambutis įgaliotam kontaktiniam asmeniui. Mokėjimams, kurie viršija nustatytą limitą, įdiekite papildomą sąskaitos numerio ir gavėjo patikrinimo papildomą procedūrą. Atnaujinkite antivirusines programas ir pan. technines apsaugos priemones.

3. „Fišingas“ (angl. phishing) arba sukčiavimas, siekiant neteisėtai įgyti asmeninius konfidencialius duomenis.

Pasitelkę elektroninį paštą, SMS žinutes, skambučius telefonu, sukčiai apsimeta žinomų ir teisėtai veikiančių organizacijų atstovais – pavyzdžiui, bankininkais, – ir siekia išvilioti asmeninius prisijungimo prie interneto bankininkystės duomenis. Neretai naudojamasi aktualiomis temomis, pvz., pranešama, neva atėjo laikas atnaujinti savo paskyrą, užpildyti klausimyną, gauti kompensaciją, parsisiųsti informaciją.

Patarimas: labai apdairiai vertinkite bet kokią iš nepažįstamo asmens gautą užklausą ar pasiūlymą, net jeigu šis pasakoja, neva jūsų sąskaita neva buvo „užvaldyta“ arba mini kitas gąsdinančias situacijas. Niekam ir niekada neatskleiskite savo asmeninių prisijungimo prie interneto banko duomenų. Kaskart pasitikrinkite siuntėjo arba nuorodos adresą, nespauskite ant nuorodų ir prisegtų laikmenų.

Ekspertai primena, kad priimant sprendimus, susijusius su pinigais, ir tvirtinant elektroninius mokėjimus, niekada nereikia skubėti – ypač kai netikėtai kreipęsis asmuo žada įspūdingą investicijų grąžą arba atlygį už skubų pavedimą. Vis dėlto įtarus, kad galėjote būti apgauti – kuo skubiau kreipkitės į savo kredito uniją.